- tilktis
- tilkti̇̀s dkt.
.
.
tilktis — tilktìs sf. (3) NdŽ 1. Rtr, BŽ560, KŽ tyla, ramybė: Visur viešpatavo begalinė tilktis rš. 2. Ser, KŽ tylus oras, štilis. 3. sustojimas, susikaupimas arti pasislėpusio paukščio (apie medžioklinius šunis): Jo (seterio) tilktis tvirta, bet ne tokia … Dictionary of the Lithuanian Language